Dažniausi mitai apie mobiliosios bankininkystės sprendimus
Kuriant mobiliosios bankininkystės programėlę, reikia apimti gana daug sričių. Kas lieka nematoma, tai priežiūros, reguliacinės atitikties ir pervedimų mokesčių sąnaudos.
„Naudotojas mato tik mygtuką „Pervesti“ ir kad procesas trunka kelias sekundes. Jis nemato, kad už šio mygtuko slypi licencijos, SEPA maršrutizavimas, sukčiavimo patikros ir dešimtys reguliacinių taisyklių. Bet jeigu tas procesas trunka per ilgai arba mygtukas veikia nepatogiai, klientas nepagalvos apie infrastruktūrą – jis tiesiog išeis pas konkurentą“, – teigia Linardas Saldukas, „Baltic Amadeus“ strateginių konsultacijų skyriaus vadovas.
1. „Bankininkystės programėlė – tai tiesiog dar viena mobilioji programėlė“
Iš tiesų programėlės tikslas yra siauresnis: patikrinti likutį, patvirtinti mokėjimą. Kiekvienas papildomas paspaudimas kainuoja naudotojo kantrybę, o atitikties sluoksniai – PSD2 (atvira bankininkystė), BDAR, AML/KYC (pinigų plovimo prevencija / kliento pažinimo procedūros), DORA – prideda tiek sudėtingumo, tiek atsakomybės. Reikalavimų nesilaikymas gali panaikinti reikšmingą metinių pajamų dalį.
2. „Didžiausios išlaidos baigiasi po paleidimo.“
Operacinės sistemos atnaujinimai, nauji reguliaciniai nurodymai ir kintančios kibernetinės grėsmės reikalauja nuolatinio tobulinimo. Vien PCI DSS sertifikavimas gali kainuoti nuo 15 000 iki 50 000 EUR per metus, priklausomai nuo operacijų apimties.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – tinkamai sukurtos automatizacija, dirbtinio intelekto įrankiai ir išankstinis pasiruošimas atitikčiai leidžia efektyviau ir pigiau valdyti šias užduotis.
„Fintech programėlė – tai ne projektas su pabaigos data, o evoliucionuojantis produktas. Įmonės, kurios tai supranta iš pat pradžių, ilgalaikes sąnaudas gali susiplanuoti realistiškiau ir augti stabiliau“, – tvirtina S. Simanauskas.
3. „Pervedimai teikėjui beveik nieko nekainuoja.“
Tik dalis sąnaudų priklauso nuo teikėjo. Privalomi mokesčiai – tarpusavio atsiskaitymų (angl. clearing) mokesčiai, dalyvavimo mokėjimų sistemose išlaidos, rizikos patikros – vis tiek taikomi. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundesbankas ima nuo 0,0017 iki 0,0069 EUR už kiekvieną SEPA mokėjimo įrašą, dar neįskaičiavus vidinių sąnaudų.
Kas slypi už kainos?
Programėlei, kurios sukūrimas kainuoja 150 000 EUR, organizacijos turėtų papildomai numatyti nuo 22 500 iki 37 500 EUR per metus vien tam, kad ji išliktų saugi ir atitiktų reikalavimus. Saugumo ir reguliaciniai reikalavimai paprastai prideda 20–40 proc. prie pradinio kūrimo biudžeto.
„Šios sumos daugeliui atrodo netikėtai didelės, nes rinkoje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad skaitmeninė bankininkystė – tai tiesiog programėlė su gera naudotojo patirtimi. Iš tikrųjų vien tam, kad programėlė veiktų saugiai ir atitiktų keliamus reikalavimus, kasmet reikia investuoti dar 15–25 proc. pradinės sumos. Ir taip – kiekvienais metais, kol produktas yra rinkoje“, – sako L. Saldukas.
Tačiau nuolatinės investicijos apima ne tik programinės įrangos palaikymą. Finansų sektoriaus organizacijos turi užtikrinti infrastruktūros patikimumą, vykdyti saugumo testavimą, reguliariai atnaujinti sistemas, valdyti kibernetines rizikas ir palaikyti atitiktį tokiems standartams kaip PCI DSS. Prie bendrų išlaidų taip pat prisideda mokėjimų ekosistemos kaštai: klientų tapatybės nustatymo (KYC) procesai, mokėjimų apdorojimo infrastruktūra bei tarpbankiniai atsiskaitymai.
Didėjant klientų ir transakcijų skaičiui, fiksuotos technologijų, infrastruktūros ir atitikties išlaidos pasiskirsto tarp didesnės operacijų apimties, todėl mažėja vienos operacijos savikaina.
„Mokėjimų verslas iš esmės yra apimčių verslas – kuo daugiau operacijų įstaiga apdoroja, tuo mažesnė vienos operacijos savikaina, nesvarbu, ar infrastruktūrą kuria pati, ar pirkdama atskirus mokėjimų komponentus iš partnerių. Todėl kainodara nėra savavališka – ji tiesiog atspindi, kiek efektyviai įstaiga valdo apimtis, riziką ir infrastruktūrą“, – teigia S. Simanauskas.
Organizacijoms tai reiškia, kad konkurencinis pranašumas dažnai priklauso ne nuo to, kiek jos išleidžia technologijoms, o nuo to, kaip efektyviai valdo procesus. Investicijos į automatizavimą, modernią infrastruktūrą ir efektyvesnį atitikties valdymą ilgainiui leidžia mažinti veiklos sąnaudas ir pasiūlyti klientams patrauklesnes paslaugų kainas.
Erdvė naujiems mobiliosios bankininkystės žaidėjams
Nors nauji rinkos dalyviai šiandien konkuruoja ne su tradiciniais bankais, o su aukštą kartelę iškėlusiais fintech lyderiais, sėkmė vis dažniau tenka tiems, kurie nuo pirmos dienos geba suderinti patogią naudotojo patirtį su patikimais procesais ir tinkama technologine infrastruktūra. Dažniausiai jie:
- Taikosi į siaurą nišą, kurioje gali pasiekti puikių rezultatų.
- Naudojasi patikrinta infrastruktūra, užuot ją kūrę iš naujo.
- Diegia atnaujinimus kas mėnesį, taip atitikdami pasaulinių finansinių technoligijų lyderių nustatytą tempą.
Bandymas vienu metu nuo nulio kurti infrastruktūrą, mokėjimų sprendimus, atitikties procesus ir naudotojo patirtį dažnai tampa pernelyg lėtu ir brangiu keliu. Todėl sėkmingiausi rinkos naujokai dažniausiai renkasi koncentruotis į produkto vertę klientui, o technologinius pagrindus patiki patikimiems partneriams.
„Klausimas nebėra „ar galima patekti į rinką“, o „su kokia infrastruktūra ir strategija tai daryti“. Žaidėjai, kurie teisingai supranta, kur konkuruoti ir kur remtis partneriais, vis dar turi realią galimybę augti – net rinkoje, kurioje kartelė nuolat kyla“, – apibendrina Simas Simanauskas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.
Erdvė naujiems mobiliosios bankininkystės žaidėjams
Nepaisant kliūčių, manome, kad mobiliosios bankininkystės sprendimo kūrimo rinka toli gražu nėra uždara. Sėkmė vis dažniau tenka naujiems žaidėjams, kurie:
- Taikosi į siaurą nišą, kurioje gali pasiekti puikių rezultatų.
- Naudojasi patikrinta infrastruktūra, užuot ją kūrę iš naujo.
- Diegia atnaujinimus kas mėnesį, taip atitikdami pasaulinių finansinių technoligijų lyderių nustatytą tempą.
„Klausimas nebėra „ar galima patekti į rinką“, o „su kokia infrastruktūra ir strategija tai daryti“. Žaidėjai, kurie teisingai supranta, kur konkuruoti ir kur remtis partneriais, vis dar turi realią galimybę augti – net rinkoje, kurioje kartelė nuolat kyla“, – apibendrina Simas Simanauskas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.
H2: „Baltic Amadeus“ ir „ConnectPay“ bendradarbiavimas
Siekdami padėti klientams dar greičiau įveikti šiuos iššūkius, susijungėme jėgas su „ConnecPay“– viena sparčiausiai augančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) Europos Sąjungoje. „Baltic Amadeus“ įgalina „FinCell“ mobiliosios bankininkystės sprendimą, o „ConnectPay“ – pilnai licencijuotą mokėjimų infrastruktūrą, AML/KYC sistemą ir bankininkystės sprendimų rinkinį.
Kartu jos teikia visapusišką sprendimą, leidžiantį bankams, kredito unijoms ir fintech startuoliams per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis sąnaudomis nei įprastai pradėti teikti atitinkančią reikalavimus, funkcionalumu turtingą mobiliąją bankininkystę.
Nesvarbu, ar kuriate bankininkystės programėlę nuo nulio, ar modernizuojate esamą – bendradarbiavimas su patyrusia mobiliųjų programėlių kūrimo komanda, tokia kaip „Baltic Amadeus“, gali padėti valdyti projekto sąnaudas ir nuo pat pirmos dienos atitikti PSD2, DORA ir AML/KYC reikalavimus. Susisiekite, kad aptartume jūsų projektą.
