41 rinka, viena mokėjimų erdvė: kur krypsta SEPA paklausa?
SEPA jau seniai nebėra tik euro zonos mokėjimų sprendimas. Europos mokėjimų tarybos duomenimis, SEPA schemų geografinė aprėptis šiuo metu apima 41 šalį ir teritoriją, įskaitant Albaniją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Moldovą ir Serbiją.
Ši plėtra aktuali ne tik prie SEPA naujai prisijungusių šalių finansų įstaigoms. Ji kuria platesnę rinką infrastruktūros operatoriams, techniniams integratoriams ir fintech bendrovėms, galinčioms padėti mokėjimo paslaugų teikėjams prisijungti prie europinių mokėjimų schemų bei jas efektyviai naudoti.
„Vis daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų turi poreikį prieigai prie SEPA. Mano vertinimu, šis poreikis artimiausius dvejus ar trejus metus tik augs“, – sako Paulius Antonovas.
Pasak jo, augimo galima tikėtis tiek jau brandžiose Europos rinkose, tiek šalyse, kurios prie SEPA schemų prisijungė palyginti neseniai. Ateityje papildomą postūmį gali suteikti ir tarptautinių momentinių pervedimų sprendimai, kai viena mokėjimo pusė vykdoma eurais pagal SEPA schemą, o kita – kita valiuta.
Lietuvos rinkai tai yra galimybė stiprinti savo vaidmenį ne tik kaip fintech įmonių steigimosi vietai, bet ir kaip mokėjimų infrastruktūros bei susijusių technologinių paslaugų centrui.
Momentiniai mokėjimai keičia infrastruktūros reikalavimus
SEPA rinkos plėtra vyksta kartu su kitu svarbiu pokyčiu – momentinių mokėjimų įsitvirtinimu. Pagal Reglamentą (ES) 2024/886 euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjai jau turi užtikrinti galimybę priimti ir siųsti momentinius pervedimus eurais. Tai reiškia, kad paslauga, kuri anksčiau galėjo padėti išsiskirti rinkoje, tapo baziniu klientų lūkesčiu.
Lietuvoje momentinių mokėjimų naudojimas jau yra itin aukštas. Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. du trečdaliai visų CENTROlink įvykdytų mokėjimų eurais buvo momentiniai, o bendras operacijų skaičius per metus išaugo beveik trečdaliu. Metų pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 138 mokėjimo paslaugų teikėjai iš 20 valstybių.
„Lietuvoje mes jau esame momentinių mokėjimų etape. Vartotojo lūkestis šiandien yra ne tai, kad pinigai gavėją pasieks tą pačią dieną, o tai, kad jie bus pervesti per kelias sekundes“, – pažymi P. Antonovas.
Tačiau vartotojui matomas greitis yra tik viena šio pokyčio pusė. Kad mokėjimas galėtų būti įvykdytas per kelias sekundes, infrastruktūra turi veikti nuolat: be pertraukų naktimis, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Ji taip pat turi gebėti apdoroti netolygias apkrovas, pavyzdžiui, laikotarpius, kai vienu metu vykdomi dideli atlyginimų ar kitų masinių mokėjimų srautai.
„Momentiniai mokėjimai reiškia, kad infrastruktūra turi būti pasirengusi veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir 365 dienas per metus. Kartu ji turi išlaikyti tokį patį saugumo ir rizikų valdymo lygį“, – teigia P. Antonovas.
Todėl augant mokėjimų apimtims svarbios tampa ne tik sistemos sparta ar pajėgumas. Ne mažiau reikšmingi yra proaktyvi stebėsena, veiklos tęstinumas, greitas incidentų valdymas ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
Nuo pervedimo greičio prie patogesnio atsiskaitymo
Momentiniams mokėjimams tapus privaloma paslauga, konkurencija rinkoje nesumažėja – ji persikelia į kitas sritis. Bankams ir fintech įmonėms vis svarbiau tampa ne tai, ar jie gali pasiūlyti greitą mokėjimą, bet tai, kaip patogiai ši paslauga integruojama į kasdienes vartotojų ir verslo situacijas.
„Momentinių mokėjimų privalomumas reiškia, kad jie tampa bazine paslauga, o ne išskirtiniu rinkos pranašumu. Dėl to konkurencija vis labiau persikelia į vartotojo patirties sritį: kaip patogiai galima atsiskaityti tarp fizinių asmenų, e. prekyboje, prekyvietėse ar paslaugos suteikimo vietoje. Bankai artėja prie funkcionalumų, kuriuos jau siūlo fintech įmonės, o fintech sektoriui tai reiškia poreikį ieškoti naujų pridėtinių verčių, kurios padėtų išsiskirti rinkoje“, – akcentuoja Paulius Antonovas.
Šis pokytis gali būti ypač aktualus Lietuvos fintech sektoriui. Brandžios fintech bendrovės gali ne tik naudotis europine mokėjimų infrastruktūra, bet ir kurti sprendimus ją naudojantiems rinkos dalyviams:
- integravimo įrankius,
- saugumo ir stebėsenos platformas,
- operacijų valdymo sprendimus,
- naujas paslaugas galutiniams vartotojams.
Kitaip tariant, standartizuotas greitasis mokėjimas nebūtinai mažina inovacijų erdvę. Priešingai, jis sukuria bendrą pagrindą, ant kurio galima kurti naujus verslo modelius ir patogesnes finansines paslaugas.
CENTROlink vaidmuo: viena prieiga prie platesnės SEPA ekosistemos
Augant Europos mokėjimų rinkai, mokėjimo paslaugų teikėjams svarbus tampa ne tik operacijų greitis, bet ir tai, kaip efektyviai jie gali pasiekti skirtingas mokėjimų schemas. Vienoms įstaigoms aktuali aiški ir efektyvi prieiga prie konkrečios paslaugos koncentruojantis į savo klientų sprendimus ir produktų vystymą, o ne į infrastruktūros valdymą, kitoms svarbiau per vieną infrastruktūrą naudotis platesniu mokėjimų sprendimų spektru.
Lietuvos banko valdoma mokėjimų sistema CENTROlink Europos ekonominės erdvės mokėjimo paslaugų teikėjams suteikia prieigą prie SEPA kredito pervedimų (SCT), SEPA momentinių kredito pervedimų (SCT Inst) ir SEPA tiesioginio debeto schemų (SDD). Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad CENTROlink tiesioginiais dalyviais gali tapti EEE licenciją turintys bankai, specializuoti bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
„Esame patrauklūs vartai į SEPA erdvę todėl, kad teikiame kelias mokėjimų paslaugas ir papildomas paslaugas, tokias kaip VoP (Verification of Payee) ir Proxy Lookup. Mokėjimo paslaugų teikėjui tai reiškia galimybę jungtis prie vienos infrastruktūros ir išvengti atskirų integracijų bei jų palaikymo“, – sako Paulius Antonovas.
Šis modelis gali būti aktualus finansų įstaigoms ir fintech bendrovėms, kurios fokusuojasi į produktų vystymą klientams ir nori pasiekti europines mokėjimų schemas, tačiau kartu vertina paprastesnę integraciją, techninį palaikymą ir galimybę ateityje plėsti naudojamų paslaugų apimtį.
TARGET/TIPS ar CENTROlink: kaip pasirinkti prieigos modelį?
Momentiniams mokėjimams vykdyti rinkos dalyviai gali rinktis skirtingus prieigos modelius. Vienas jų – TIPS (TARGET Instant Payment Settlement), Eurosistemos valdoma TARGET paslauga, skirta momentiniams mokėjimams eurais vykdyti centrinio banko pinigais. Ji veikia visą parą, kiekvieną metų dieną.
CENTROlink klientai momentinių mokėjimų infrastruktūrą gali pasiekti per Lietuvos banko valdomą sistemą, kartu naudodamiesi ir kitomis SEPA schemomis. Tuo metu tiesioginė prieiga prie TIPS gali būti aktuali įstaigoms, kurios turi didelius mokėjimų srautus, stiprias vidines IT kompetencijas ir yra pasirengusios pačios palaikyti integraciją bei operacinę veiklą.
„Tokios mokėjimų infrastruktūros kaip TIPS reikalauja pakankamai stiprių kompetencijų tiek operacinės veiklos, tiek informacinių technologijų srityje. Įstaiga turi gebėti ne tik įgyvendinti prisijungimą, bet ir jį palaikyti. Todėl transakcijų kiekio augimas neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis infrastruktūros paslaugų teikėją“, – pažymi Paulius Antonovas.
Sprendžiant tarp tiesioginės TIPS prieigos ir CENTROlink modelio, svarbu vertinti ne tik mokėjimų mastą ar kainą. Reikšmingi ir integracijos sudėtingumas, palaikymo poreikis bei galimybė per vieną infrastruktūrą naudotis keliomis SEPA schemomis.
Patikima infrastruktūra – augančios SEPA ekosistemos pagrindas
Plečiantis SEPA erdvei ir momentiniams mokėjimams tampant įprasta Europos rinkos dalimi, finansų įstaigoms ir fintech įmonėms atsiveria daugiau galimybių veikti tarpvalstybiniu mastu. Tačiau kartu auga ir atsakomybė: mokėjimai turi būti ne tik greiti, bet ir saugūs, stabilūs bei prieinami visą parą.
Lietuvai tai yra galimybė stiprinti savo poziciją Europos fintech ekosistemoje. Aukštas momentinių mokėjimų naudojimas, brandi technologijų bendruomenė ir prieiga prie SEPA schemų suteikianti CENTROlink infrastruktūra sudaro pagrindą kurti paslaugas ne tik vietos, bet ir platesnei Europos rinkai.
Kaip rodo pokalbis su Pauliumi Antonovu, ateities konkurenciją mokėjimų srityje lems ne vien pavedimo greitis. Vis svarbesni taps infrastruktūros atsparumas, paslaugų spektras ir gebėjimas padėti klientams augti vis labiau susietoje Europos mokėjimų ekosistemoje.
Ačiū už pokalbį, Pauliau!
