Institucijos rengiasi Europos prieinamumo aktui
Paklausta, kodėl EAA įgyvendinimas Lietuvoje atrodo lėtas, Vaiva paaiškina, kad nors iš šalies gali atrodyti ramu, darbas vyksta.
„Keturios pagrindinės institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija – kiekviena turi savo atsakomybę. Nors bendrų gairių iš visų keturių dar nematome, diskusijos vyksta, o kai kurios institucijos jau paskelbė savus nurodymus.“
Pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos komisija jau paskelbė gairių projektą žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) atsakymus dėl EAA reikalavimų. Platesnių, bendro pobūdžio gairių artimiausiu metu tikimasi iš pagrindinės vykdomosios institucijos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios gairės vėliau taps pagrindu specifiškesnėms sektorinėms taisyklėms.
Pasiteisinimo neveikimui nėra – išskyrus keletą išimčių
Nepaisant lėto išsamių instrukcijų atsiradimo, Europos prieinamumo aktas jau yra Lietuvos teisės dalis – jis perkeltas į nacionalinę teisę. Kaip pažymi Vaiva, įmonės jau gali – ir turėtų – veikti remdamosi pačiu teisės aktu.
„Jei esate verslo subjektas, jau galite peržiūrėti informaciją apie tai, kas bus taikoma nuo 2025 m. birželio 28 d. Pavyzdžiui, jei teikiate internetines paslaugas, turėtumėte užtikrinti, kad jūsų svetainė būtų prieinama per kelis jutimus – tarkime, suderinama su ekrano skaitytuvais ir turėtų tekstinę alternatyvą. Jei leidžiate knygas – apsvarstykite brailio rašto įtraukimą.“
Tai nereiškia visiškos skaitmeninės pertvarkos. Pagal Lietuvos teisės akto 14 straipsnį, perkeliančio EAA į nacionalinę teisę, numatytas tam tikras lankstumas: jei įgyvendinimas sukeltų neproporcingą naštą – dideles išlaidas su minimalia nauda arba reikalautų iš esmės pakeisti produktą – įmonės gali pagrįsti atitikties reikalavimų nesilaikymą. Tam reikia atlikti vidaus vertinimą ir parengti atitinkamą dokumentaciją. Tai gali pareikalauti vidinių išteklių (galbūt net naujos komandos suformavimo) arba išorės IT partnerių ir teisininkų pagalbos.
Taip pat numatyta išimtis mažoms įmonėms. Jei įmonės apyvarta nesiekia 2 mln. eurų arba joje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų, EAA reikalavimai jai netaikomi.
Trys įmonių tipai: nuo pionierių iki niekada negirdėjusiųjų
Įdomu tai, kad Vaiva pastebi, jog įmonės yra labai skirtinguose pasirengimo etapuose:
- Pionieriai – jau visiškai atitinkantys reikalavimus ir laukiantys termino;
- Aktyvūs planuotojai – įvertinę savo spragas ir dirbantys prie jų šalinimo;
- Nežinančiosios – vis dar negirdėjusios apie EAA.
Gera žinia? Tarp įmonių, besikreipiančių teisinės pagalbos, supratimo lygis auga. Vaiva pažymi:
„Klausimai, kuriuos gauname, tampa vis konkretesni. Tai rodo, kad įmonės ne tik labiau informuotos, bet ir jau ėmėsi namų darbų.“
Geroji pasaulio praktika – jau prieinama
Lietuvos įmonėms nereikia pradėti nuo nulio. EAA remiasi tarptautiniais standartais, su kuriais daugelis įmonių jau gali derinti savo veiklą:
- EN 301 549 V3.2.1 – informacinių ir ryšių technologijų (IRT) prieinamumo reikalavimai.
- EN 17161:2019 – universalaus dizaino standartas.
- WCAG 2.2 – naujausios žiniatinklio turinio prieinamumo gairės, atnaujintos 2023 m. spalio mėn.
Nors nacionaliniai reguliuotojai dar tobulina savo nurodymus, šie suderinti standartai suteikia tvirtą pagrindą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau rekomendavo šią standartų trijulę įmonėms, siekiančioms atitikties.
EAA atitiktis kaip konkurencinis pranašumas
Ar Europos prieinamumo aktas – tik dar viena galvos skausmo priežastis? Vaiva taip nemano.
„EAA dėčiau į tą pačią lentyną kaip ESG – tai nėra rizikų valdymas, kaip DORA ar TIS2. Tai yra socialiai atsakingo verslo kūrimas.“
Prieinamumas suteikia galimybių ne tik išvengti teisinių rizikų, bet ir pasiekti platesnę auditoriją bei sustiprinti prekės ženklo reputaciją. Anksti prieinamumą į savo veiklą įtraukusios įmonės gali tuo pasinaudoti kaip konkurenciniu pranašumu.
Vykdymo modelis grindžiamas bendradarbiavimo principu. Tikimasi, kad reguliuotojai teiks gaires ir numatys prisitaikymo laikotarpius prieš skirdami sankcijas. Rimtesnės pasekmės – pavyzdžiui, produktų uždraudimas Lietuvoje ir visoje ES – gresia tik akivaizdžiai nebendradarbiaujantiems rinkos dalyviams.
Kas toliau?
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki EAA privalomo taikymo pradžios, žinutė įmonėms yra aiški: pradėkite dabar.
- Naudokitės teisės aktu ir galiojančiais standartais kaip pagrindu. Peržiūrėkite mūsų Europos prieinamumo akto (EAA) vadovą.
- Pradėkite vidaus vertinimą ir rinkite dokumentaciją.
- Stebėkite naujus nacionalinių institucijų nurodymus.
- Traktuokite prieinamumą kaip strateginį pranašumą, o ne vien kaip prievolę.
„Kaip ir su ESG – prieš keletą metų tai skambėjo svetimai. Šiandien tai jau verslo norma. Esu tikra, kad EAA taps tuo pačiu – nauja norma.“
Ačiū už interviu, Vaiva!
